Imprimir esta página
Sábado, 05 Marzo 2016 22:53

Nayan wila masijas markajas jan jisk’achatañapatakiw yatxatatäñ munta

Escrito por

Jichhax tataj mamajax yuriw markajanw uywanak uywas jakasisipki, ukhamat nayaru, sullkanakajar yanapt’asa. Jupanakar ukham uñjasax wal llakisiyitu ukatw nayax yatiqäwinak tukuyañ chuymamp yatiqt’askta. Nayax agronomía uksan yatiqaskta, markajan chapuchäwix nayraqatar sartañapatakiw yanapt’araki; sullkanakajarus uka jisk’achasir jaqinakatx arxatarakiwa.

Aymara

Nayan wila masijas markajas jan jisk’achatañapatakiw yatxatatäñ munta

Jichhax tataj mamajax yuriw markajanw uywanak uywas jakasisipki, ukhamat nayaru, sullkanakajar yanapt’asa. Jupanakar ukham uñjasax wal llakisiyitu ukatw nayax yatiqäwinak tukuyañ chuymamp yatiqt’askta. Nayax agronomía uksan yatiqaskta, markajan chapuchäwix nayraqatar sartañapatakiw yanapt’araki; sullkanakajarus uka jisk’achasir jaqinakatx arxatarakiwa.

Juan Carlos Ticona Cuty, Agronomía, UNIBOL “ATK” jach’a yatiqañ utan yatiqiriwa

Kunapachatï nayax 10 maranikayät ukhax tatajax La Paz jach’a markanw irnaqirïna, mamajamp jilanakajampix provincia Ingavi, municipio de Guaqui, Pataroni ayllun jakasipxayäta. Mamajax waka uywasinx lichi ch’awiri ukat simananx phisqha, paqallqu kisuk atirakirïna.

Tatajax sapa siman tukusiw markar puriniri ukatx siman mistkiritakix t’ant’a, muxsa achunak alaniwayiri; nänakax kimsa yuqalla kimsa imillapxiritwa, uka alatanakx laqakiw tukuntxapxirïta. Uka maranakax ch’uqi, jawasa, apilla ukat juk’ampinakax juk’akirakiw achurïna.

Uka maras jichha maranakas waka uywanakatakix siwaranak jach’anakaruw yapuchapxirïna. Ukatx nänakakiw 5:00 jan ukax 5:30 alwat 10:00 jan ukax 10:30 alwakam siwar yawipxirïta, ukatsti uywanakarak uñjapxirïtxa.

Kunapachatïx markan kuna irnaqäwis utjirik ukanx janiw mayni sullkawirin irnaqañap munapxirikiti, maykutix mamajaw usut jikxatasïna, ukhamipanx nayaw uka irnaqaw utjkis ukar sarirïta ukatx markachirinakax janiw katuqañ munapxirikituti kutinukuyanipxirituwa; nayax jisk’achataw amuyasirita ukat utajaruw niyas jachirpachaw llakt’at kut’awayxirïta. Mamajax wali usuta ukhamaw sullkanakajamp jikxatasiri, ukatw nayax mä qhipurux yatxatatañaxaw janiw aliq ukhamakiñaxakit janirakiw wila masijas jisk’achatakaspat sasin amtamp jilawayta.

Maranak mäkiptatx tatajarux irnaqäwipat sarjam sasinw sapxatayna. Jichhax tataj mamajax yuriw markajanw uywanak uywas jakasisipki, ukhamat nayaru, sullkanakajar yanapt’asa. Jupanakar ukham uñjasax wal llakisiyitu ukatw nayax yatiqäwinak tukuyañ chuymamp yatiqt’askta. Nayax agronomía uksan yatiqaskta, markajan chapuchäwix nayraqatar sartañapatakiw yanapt’araki; sullkanakajarus uka jisk’achasir jaqinakatx arxatarakiwa.

Castellano

Quiero ser profesional para que no discriminen ni a mi familia ni a mi comunidad

Mis padres viven en el campo y cuidan ganado para mantenernos a mis hermanos y a mí. Me da mucha pena verlos así, de manera que pienso seguir hasta terminar mis estudios. La carrera que elegí es ingeniería agronómica y me he propuesto mejorar la producción en mi comunidad.

Juan Carlos Ticona Cuty, estudiante de agronomía, Unibol ATK

Cuando tenía 10 años, mi papá trabajaba en la ciudad de La Paz y mi mamá, mis hermanos y yo vivíamos en la comunidad de Pataroni, municipio de Guaqui, provincia Ingavi. Subsistíamos con escasos recursos económicos; mi madre criaba ganado y con la leche que obtenía elaboraba queso: a la semana hacía de cinco a siete.

Mi padre llegaba al pueblo los fines de semana y nos traía pan y fruta que debían durar siete días; pero como somos seis hermanos --3 varones y 3 mujeres— terminábamos esa comida en uno solo. Como no había en esos años buena producción agrícola de papa, haba, oca, etc., vivíamos esperando cada fin de semana la llegada de mi papá.

Por esos años, al igual que ahora, cultivábamos grandes extensiones de cebada y avena para la alimentación del ganado. No teníamos recursos con que contratar a trabajadores y segábamos nosotros. Comenzábamos a trabajar a las 5.00 o 5.30 de la mañana y terminábamos a las 10.00 o 10.30; luego cuidábamos los animales junto con mi mamá.

Cuando había algún trabajo en la comunidad, no permitían que los desempeñe un menor de edad; una vez lo intenté porque mi madre estaba enferma. Mis hermanos se quedaban en la casa para atenderla y cuidar a los animales; pero me echaron pronto y volví a mi casa triste, con ganas de llorar por sentir la discriminación de la gente. Me daba tanta pena ver a mi madre mal y a mis hermanitos pequeños sufriendo; por ello crecí pensando en que tenía que ser algo en la vida, tener una profesión para que la gente no discrimine ni a mi familia ni a otros que viven con escasos recursos.

Pasaron los años y mi papá fue despedido de su trabajo; hace ya un buen tiempo de aquello. Ahora, mis padres viven en el campo, cuidando ganado para mantener a mis hermanos y a mí. Me da mucha pena verlos así, de manera que pienso seguir hasta terminar mis estudios. La carrera que elegí es ingeniería agronómica y me he propuesto mejorar la producción agrícola en mi comunidad; ayudaré a proteger a mis hermanos de la comunidad de los discriminadores para tener un pueblo y un país libre de pobreza.

Visto 2357 veces Modificado por última vez en Sábado, 05 Marzo 2016 23:03
La Pública

La Pública es un proyecto que busca crear y gestionar espacios para el ejercicio ciudadano a través de redes sociales y fuera de ellas, articulando para ello el periodismo digital y el activismo.

fb htw hyt h

Artículos relacionados (por etiqueta)