Imprimir esta página
Lunes, 02 Marzo 2015 15:41

Jakäwijan kayuk sarnaqataxa

Escrito por

Aymara

Jakäwijan kayuk sarnaqataxa

Ukat mamajan jachatap amuyta; panpachaniw thayjat k’athatipxayata niya arumaxanwa, 21:00 arum pachaxanwa Palcoco sutin markaruw jak’achxapxayäta, ukat yaqhip jaqinakax wisikilita, awyu ukham aparañ munapxitäna. Ukampirus janiw aparapkitanti.

Gabriela Huanca Condori, Ingeniería de Alimentos, Unibol uksan yatxat’iri

2003 maranxa, Bolivia markanx (Guerra del Gas) ukaw utjäna, kuna urunakakanti ukxa janiw sum amtaskti, taypi sata (octubre) phaxsinanwa, nayax kimsaqallqu maraniyatwa, nayax mamajampiw Chijipina Grande, municipio Achacachi uksan jakasiyäta. Mamajax Altu markar sarañatakiw amtäna, kunalaykuti jilanakajaw ukan jakasipxäna, jupanakatakiw manq’añanak apañan sasin säna, jupanakax manq’añanakat pist’atajapxanwa.

Mamajamp nayampix wisikilitatw sarapxayäta, kunalaykuti k’añaskunakax sayantäwinkapki ukak yatipxayäta janiw jaqinakan thakhi jark’antapxatapx yatipkayäti.

8:00 alwa pacharuw utat sartanipxayata, mamajax   ch’uqi, kisu, jawasa ukat ch’uño awayur q’ipina, nayax parillar qunxatataw sarayata. Achacachi municipior purkasinx jaqinakax thakhiruw qalanaka laq’anaka uchantapk uka uñjapta. Mayni chachax maysat jutaskäna ukat jupax utamaruk kutt’axapxam sasin sapxitu, thakhi jark’antirinakax q’ipinak aparapxi, ukhamarakiw jawq’apxi, chachaskpas warmiskpas janiw asxarapkit sasin sapxitäna. Mamajax yaqha thakhinjam Alto markar puriñatak amtäna 11:00 pachaxanwa, mä jawiraruw puripta janiw manqhatap yatipkayäti; mayni waynaw jawir makhatañ yanapt’apxitäna, nayan sapatujas wusujas ch’arananwa mamajan jan llakisiñapatakix janiw yatiykayäti.

Jan uñjat chiqawjanakpun sarapxayäta, ina laq’aki ukhamarak juqhu taypinaka. Nayarux manq’at utxitäna, mamajax jach’a llusq’a thakhir kutt’añ amtxäna, ukat kutt’xasinx mä chiqaruw puripxayäta ukhanx janiw thakhi jark’antirinakax utjkanti ukat ukharuw samart’awayapxta. 13:00 jayp’u pachaxanwa laqampux wali qinay phuqhanwa niyas jalux purxatirpcha. Ukat mayak chhijchhix purxatanïna. Chhijchhix jach’anakanwa, mamajax   awayump naylunampiw awayt’ayitu ukax paninitakix jisk’akinwa. 14:00 jayp’u pachajanwa nanakax thakhin qunt’atakisipktayatwa, mamajax nayarukiw awayt’ayitäna jupax jallump ch’aranasxakinwa, ukat kisump jawas mut’imp churitäna. Pachax makiptxanwa 16:00 jayp’u pachaxanw jallux apjtxanwa.

Ukat thakhinjam sarasipkakiyatw niy Huarinar jak’achasa. Mamajax sapatuj juritap amuyxi. Sapatuj miryasax apsusiyitu ukat kayujat naylunampiw ch’uqantitu. Wisikilitat sarasipkaktwa yaqhip chiqax kayuk ukjamarakiw sarapxayäta. Ukat mamajan jachatap amuyta; panpachaniw thayjat k’athatipxayata niya arumaxanwa, 21:00 arum pachaxanwa Palcoco sutin markaruw jak’achxapxayäta, ukat yaqhip jaqinakax wisikilita, awyu ukham aparañ munapxitäna. Ukampirus janiw aparapkitanti.

Guerra del gas

Ukham ch’amakanx nayax wali qaritaxayätwa ikis walpun purxitäna. Mamajarux kawkaharus qurpachayasxañani sasinw sayäta, jupax sarañ munaskakinwa. Kayux uñxatasta, wali ch’uch’upuninwa ukhamarak ina jullurata. Janiw sarañ munxayäti, kayu ch’akhanakax walpun usxitäna, mamjax q’ipxaruwayxitänwa ukhamaw Cruce Peñas ukhar puripta niy chika arumaxanwa. Ukat k’añaskun lusa qhanap uñjapta: Pallapallan kamyunitapanwa ukaw aptawayxapxitu ukat Ceja de El Alto jak’aruw jaytawayapxitäna. Ukhat kayuk jilanakajax kawkha utankanti ukar sarxapta; wali ch’arana ukatx ina ñiq’impis ch’itiqsuta, pä alwa pacharuw purxapta.

Castellano

El viaje más largo de mi vida

Noté que mi mamá iba llorando; las dos temblábamos de frío y ya era de noche, las 21.00 más o menos cuando pasamos por un lugar llamado Palcoco, donde algunas personas quisieron quitarnos la bicicleta y el aguayo. Por suerte no lo hicieron.

Gabriela Huanca Condori, estudiante de Ingeniería de alimentos, Unibol

En 2003, cuando Bolivia vivía el trágico momento de la Guerra del Gas , no recuerdo bien la fecha, pero era octubre y yo tenía ocho años, por motivos familiares me fui a vivir con mi mamá a su comunidad, en el altiplano paceño, a un lugar llamado Chijipina Grande, en el municipio de Achacachi. Mi madre decidió que viajásemos a El Alto para llevar a mis hermanos algo de alimentos, pues allí estaban sufriendo por escasez de comida.

Mi madre y yo emprendimos el camino en una bicicleta, sabiendo que había paro de transporte, pero desconociendo que había también bloqueo de caminos.

Salimos de la casa a las 8.00. Mi mamá llevaba un aguayo con papa, queso, haba y chuño. Yo iba en la parrilla de la bici. Más allá del municipio de Achacachi, ya cuando íbamos por la carretera, escuchamos ruido de protestas y vimos hombres que ponían piedras, palos, tierra y lo que podían para impedir el paso. Un señor que iba también en bicicleta se cruzó con nosotros y nos dijo que volviéramos a nuestra casa, porque el bloqueo se había puesto feo y las personas que bloqueaban quitaban la comida y chicoteaban a cualquiera, sin importar que fuesen hombres o mujeres. Mi mamá decidió que nos desviáramos del camino para seguir hacia El Alto. Eran las 11.00 cuando llegamos a un río que atravesamos sin saber que era profundo; un joven nos ayudó a salir, pero yo terminé con los zapatos y el buzo mojado y no le dije nada a mi mamá, para que no se preocupara.

Fuimos por lugares que no conocíamos, de tierra y lodo. Yo tenía mucha hambre y mi mamá vio que no podíamos seguir así, de manera que volvimos al borde la carretera, a un lugar por el que ya habían pasado los bloqueadores, donde descansamos. Eran las 13.00 y el cielo estaba feo, iba a llover. De pronto comenzó a caer una fuerte granizada. El granizo era tan grande, que mi mamá nos cubrió con el aguayo y un pequeño nylon; pero no alcanzaba para las dos. Era como las 14.00 y nosotras estábamos sentadas en la carretera; mi mamá no hacía sino abrigarme, sin importarle que ella se mojase; también me daba queso y haba cocida. El tiempo pasó y como a las 16.00 dejó de llover.

Seguimos el camino y avanzamos hacia Huarina, las dos empapadas. Entonces, mi mamá se dio cuenta de que mis zapatos estaban llenos de agua. Me hizo sacar hasta las medias y envolvió mis pies con nylon. Avanzamos unos tramos en bici, otros caminando. Noté que mi mamá iba llorando; las dos temblábamos de frío y ya era de noche, las 21.00 más o menos cuando pasamos por un lugar llamado Palcoco, donde algunas personas quisieron quitarnos la bicicleta y el aguayo. Por suerte no lo hicieron.

Guerra del gas, El Alto. Foto: Cámara de Senadores Bolivia.

Movilización en El Alto, octubre de 2003. Foto: Cámara de Senadores Bolivia.

En medio de la oscuridad total, yo estaba muy cansada y con sueño. Le pedí a mi mamá que buscásemos alojamiento en el lugar, pero ella quería seguir avanzando. Miré mis pies y estaban helados y blancos por la humedad. No quise caminar más, pues sentía dolor hasta en mis huesos, así que mi mamá me cargó y así llegamos hasta el cruce del pueblo de Peñas a eso de la medianoche. Allí vimos las luces de un auto: era una camioneta de la Policía que nos levantó y nos acercó hasta la Ceja de El Alto. Desde allí nos dirigimos a la casa donde estaban mis hermanos; mojadas y embarradas, llegamos por fin a eso de las dos de la mañana.

Visto 1665 veces Modificado por última vez en Jueves, 19 Marzo 2015 16:00
La Pública

La Pública es un proyecto que busca crear y gestionar espacios para el ejercicio ciudadano a través de redes sociales y fuera de ellas, articulando para ello el periodismo digital y el activismo.

fb htw hyt h

Artículos relacionados (por etiqueta)