Cometer errores, como los ortográficos, es lo más fácil en la vida. Lo que no se justifica es que no se esté haciendo nada para revisar, verificar y sobre todo para corregir esos errores; en otras palabras, para que, simplemente, los homenajes como los de la UMSA tengan sentido.
Identidad cívica y etiquetas étnicas en la política boliviana contemporánea
Escrito por La PúblicaEl recurso a la etiqueta étnica para esquematizar la coyuntura política, probablemente tenga algún asidero comunicativo en el contexto de la prensa internacional. Sin embargo, la eficacia discursiva de “La Sole” en el contexto local residiría, en gran medida, en la construcción de una identidad cívica que, con voz femenina, retrata un auditorio joven y urbano, identificado con la modernidad y el progreso.
Muere de hambre en Yacuiba uno de los caballos custodiados por la Aduana
Escrito por La PúblicaGuerrero, uno de los caballos argentinos que fueron traídos a Villa Montes de forma ilegal en agosto de 2014, ha muerto de inanición en el Regimiento Aroma de Caballería, en Yacuiba (Tarija). Defensores de los animales han recaudado alimentos y dinero para garantizar la buena salud de los equinos pues, temen, podrían correr la misma (mala) suerte que Guerrero. El director departamental del Senasag desmiente que el estado de los animales sea malo.
El concierto fundacional de la OEIN, del 9 de mayo de 1980, congregó en el Paraninfo a autoridades nacionales: Gueiler y su gabinete, la sde Simón Reyes, desde luego el rector Hugo Mancilla (incondicional propulsor de la propuesta) y el bullente estudiantado, incrédulos todos ante las atronadoras exclamaciones de unos instrumentos que anticipaban en décadas los tiempos de la enmienda, ¿en ecos de 200 años?
Ingeniería Textil yatintañ thakhinx yaqhip yatiqir waynanakax jaytxapxiwa, jilpachax tawaqunakakiw yatintasipki
Aymara Tupak Katari Jach’a yatiqañ uta, Ingeniería Textil uka yatintañ thakhirux tawaqunakax (80%), waynanakasti (20%) ukhanirakiw mantanipxayätxa. Ukatx yaqhip yatiqir waynanakax jaytxapxiwa, amuyatax jupanakatakix sawuña, p’itaña ukax janjamakiw askikiti. Jupanakax yatiqir tawaqunak thiyanx mä tari, mä istalla, jan ukax mä chamrit lurasinx jisk’achatapkaspas ukhamaw uñjasipxi. Jupanakax “ciencias exactas” uka yatxatañ munapxi. Ukatwa, jichhax aka suxtïr tirsunx juk’a yatiqir waynanakak jikxatasxapxi. Julia Apaza Mamani ukat Zelma Mamani Mamani, Ingeniería Textil, Unibol “Aymara Tupak Katari” jach’a yatiqañ utan yatiqiripxiwa
Beni jawiranx yaqha kast challwa katuñaw utji
Wila masijax challwa katur tamar afilyatawa, jupanakax mä granja piscícola utt’ayapxi. Ukanx janiw challwa katur sarañaxiti, ukampirus uka granja ukax Beni jawiran riqueza ukar ch’amanchañatakiw yanapt’i.
Italaqui markan phunchäwipa
Kimsa uru saraqatar llamayu phaxsin departamento de La Paz, provincia Camacho, Italaqui markanx jach’a phunchäwiw utji. Italaque jisk’a markax qhirwa uraqin jikxatasi. La Paz markatx kimsa pachaw k’añaskut uka markakam saraña. Uka phunchäwinx aknïr thuqüwinakaw utji: lakita, sikuri, qarwani, mukululu ukat yaqhanakamp kuna. Thuqt’asirinakax kipka amparanakapan lurt’at isinak ucht’asipxi; yaqhipanakax achchil awichanakapan jayt’at isinakapampiw ucht’asipxaraki. Yaqhipanakan isinakapax nayra ch’utuqunakan phuyunakapat lurt’atawa. Uka phunchhäwirux may may jak’a markanakat uñtasirinakas thuqurinakas sarapxi. Uka urux uñt’at jan uñt’aw jilat killakanakaw wali k’uchirt’asipxixa. Nilda Pinto Rúa, Ingeniería Textil, Unibol “Aymara Tupak Katari” jach’a yatiqañ utan yatiqiriwa
Alto Beni markan jach’a jawirar challwa katur saraña
Yaqhipachanakax challwax chakantañ yati, jumax uka chankantatäk ukatx achurayañamawa. Ukampis kunapachati atipt’äwayxatam ukhax jan wali challwa katur uñjaytamxa. Uka challwax wasitampiw kutt’aniri, jumax anzuelo ukxa wasitampiw jaqt’añama.
Belén ukan anatañapa
Markan jakasirinakax San Pedro ukan Tatakuraparuw jawsapxatayna, ukatx Tatakurax Virgen de Candelaria ukawa sasinw satayna. Taqinis ukham yatisinx ch’allañatkiw tantacht’asipxatayna, ukhamarak wilañ kunwa amtapxatayna.
Curahuara Markan jakasirinakax yaqha markanakaruw sarxapxi
Markachirinakan yaqha markar sarxapx ukax taqinins amuyatäxiwa. Curahuara markan qamañatakix akanakaw utji: yapuchäwimp qarwa uywachäwimpi, janiw kna lurañas ienaqañas utjkiti.
Más...
Patacamaya markan iwij aljañ alañ qhathu
Patacamaya markan iwij aljañ alañ qhathu markanx aka qhipa urunakax llakisiñjamakïxiwa. Yaqhip alasirinakax markachirinakatx pisi chanimpikiw iwijanak alaxapxi, uksa markan jakasirinakax uywanak uywasipxi ukat aljasipxaraki ukampikiw jakasipxi. Iwij alakipanakax janiw chanipamp alapkiti, ukatx mä uywa qhariñ utanw qharirapxi, uka aychanakx pachpa Patacamaya markan aljapxaraki. Maysatsti, uka iwij uywanakax yaqha markanakan utjïr qhathunakaruw apata, kayunakapat ñach’jata, yaqha iwijanak patxar ukhamw apapxi. Richard Copa Flores, agronomía, “Tupak Katari” Jach’a yatiqañ utan yatiqiriwa
Titicaca qutanx challwxat ch’axwañaw utji
Jaqinakax Titicaca qutatx mä chiqawjat wali ch’axwapxi. Uka chiqawjax wali yäqañawjaw sasin sapxi, ukatx ukjam yaqätax walja challwa apayasiri sapxarakiwa. Ukawjatx walpun ch’axwapxi ukhamarak yanqhachasipxi, kunapachati maynix walja challw katki ukankirin qänap wikthapiraqapxi, jaqipax janiw khitin ukjam lurats yatkiti. Akxa khaysa cantón Janq’u Amaya, Huarakaya Belen markanw uñjtxa. Nayrax challwax waljaw utjirïna, jichhax juk’atjam juk’atjamaw pisiqtaski, qarachi ukat pijiriy challwanakax chhaqtaskiwa. Jisk’achasiñ uñch’ukisiñax jan walt’äwinak utjayi. Dilma Chire Chambi, Ingeniería Textil, Unibol “Aymara Tupak Katari” jach’a yatiqañ utan yatiqiriwa.
Hombres, de mediana edad, profesionales universitarios… así son los alcaldes electos de las ciudades capitales y El Alto
Chapetón, Percy y Gatty son excepciones que confirman las reglas respecto del perfil de las autoridades electas para gobernar en 10 ciudades de Bolivia hasta 2020. El Mapa de Candidatos 2015, elaborado por La Pública bajo la modalidad de datos abiertos, facilita éste y otros análisis de los comicios municipales y sus resultados.
El bus Sariri se mueve apenas en medio del caos alteño
Una dictadura le sale al paso a cada rato al Sariri. El enorme bus, con el que las autoridades municipales de El Alto aspiran no sólo a aliviar el transporte público, sino a educar al ciudadano en valores de convivencia urbana, se topa con los transportistas del viejo y caótico sistema.


